Épisodes

  • Garindami Druskininkų versmių vandenį Aušra su Tauru išgauna druską: ji patinka ne visiems

    Garindami Druskininkų versmių vandenį Aušra su Tauru išgauna druską: ji patinka ne visiems
    Feb 16 2025
    Sužinoję, kiek skonių ir mineralinių medžiagų gali būti skirtingose druskose, susimąstėme apie šio prieskonio kokybę. Todėl, ieškodami mums artimo sūrumo, druską dažniausiai atsivežame iš kelionių. Labai mėgstame prancūzišką Flor de sel druską. Tai - ypatinga druska, renkama rankomis, nuo druskingo vandens paviršiaus. Jos skonis švelnus, net truputį salstelėjęs, o jos faktūra - tai ploni, traškūs kristalai.
    Iki šiol nežinojome, kad druską galima išgauti ir Lietuvoje. Juk Baltijos jūra - nepakankamai druskinga. Akmens druskos kasyklų taip pat neturime. Tuomet išgirdome apie Druskininkuose įsikūrusią „Druskos studiją“, kur vyksta „Sūri pamoka“ - edukacijos, kurių metu metu rodoma, kaip šį prieskonį galima išgauti iš Druskininkų versmių vandens.
    Su „Druskos studijos“ įkūrėjais Aušra ir Tauru Česnuliavičiais pasikalbėjome apie Druskininkų vardo kilmę ir senąsias druskos virimo tradicijas. Nuo medinės lentelės ragavome čia pat išvirtos druskos kristalėlius, panašius į tuos, kuriuos parsivežame iš Prancūzijos.

    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis
    Voir plus Voir moins
    24 min
  • Istorinius desertus tyrinėjančios Lina ir Rūta: kadaise cukrus buvo parduodamas vaistinėse

    Istorinius desertus tyrinėjančios Lina ir Rūta: kadaise cukrus buvo parduodamas vaistinėse
    Feb 9 2025
    Nusikelkime į XIX amžių. Kuo tuo metu vaišinosi Lietuvos žmonės? Į šį klausimą atsakymų turi seserys Lina Krasnovaitė-Siparienė ir Rūta Krasnovaitė. Merginos organizuoja kultūrinius-šviečiamuosius vakarus XIX–XX a. pradžios mūsų krašto paveldo bei gyvenimo būdo temomis. Po „Filigrania“ slapyvardžiu pasislėpusios seserys organizuoja teatrališkus istorinius patyrimus, o svarbi jų renginių dalis yra XIX amžiuje, o gal ir seniau, Lietuvoje valgyti desertai.

    Su Rūta ir Lina kalbėjomės apie labai seną, bet užmirštą lietuvišką patiekalą - baltuosius meduolius. Aptarėme, koks svarbus XIX amžiuje buvo maisto estetinis vaizdas bei jam sukurti naudotos formos. Pakalbėjome apie cukrų, koks jis buvo naudojamas praeityje, kuo skiriasi nuo dabartinio ir kodėl seniau juo prekiaudavo vaistinėse.


    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis
    Voir plus Voir moins
    23 min
  • Ateities maisto paieškos VDU Žemės ūkio akademijoje

    Ateities maisto paieškos VDU Žemės ūkio akademijoje
    Feb 2 2025
    Šiuolaikiniai visuomenės valgymo įpročiai, neatsakinga, dirvožemį alinanti žemdirbystė bei klimato kaitos padariniai kelia iššūkių maistą užauginti įprastos žemdirbystės metodais. Tačiau mokslo bendruomenė ieško inovatyvių sprendimų. Nuo bulvių, auginamų be žemės, iki antrinių žaliavų panaudojimo maisto papildams - kaip maistas bus auginamas ir kuo praturtinamas ateityje, mums pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos jaunieji mokslininkai.


    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis
    Voir plus Voir moins
    24 min
  • Vietinio maisto krautuvėlę Musninkuose atidariusi jauna šeima: bulvių duonoje neturi būti

    Vietinio maisto krautuvėlę Musninkuose atidariusi jauna šeima: bulvių duonoje neturi būti
    Jan 26 2025
    Daugelis apie Musninkų miestelį išgirdo, kuomet čia, Širvintų rajono užkabaryje, kavinę pavadinimu „Cafe Muse" buvo atidaręs prancūzas Vincentas Degeorge. Žmonės net iš didmiesčių traukdavo čia jaukiai pasibūti ir kruasano, kepto tikro prancūzo, paragauti. Tačiau pernai Vincentas iš Musninkų išsikraustė, o kavinę uždarė.

    Misiją skleisti gero maisto kultūrą iš Vincento perėmė jauna šeima - Rygaudas ir Gintarė Guogiai, prieš pusę metų kitapus gatvės atvėrę „Musės krautuvėlės" duris. Tai - parduotuvėlė, prekiaujanti vietinių ūkininkų ir kūrėjų produkcija, lokaliu, švariu ir ekologišku maistu. Apsigyvenusi Musninkuose, pora pasigedo tikro, kaimiško maisto, tad galiausiai patys ir pradėjo tokiu prekiauti. „Pasižiūri duonos sudėtį, o ten - keliolika ingredientų, visokie bulvių krakmolai, kam tos bulvės duonoje? Jų ten tikri neturi būti“, - sako Rygaudas.

    Su parduotuvėlės savininkais kalbėjomės apie gerų produktų paieškas, vietinio maisto privalumus, apie jo gamybos skirtumus. „Tarpukariu čia pat, Musninkuose būdavo maisto turgus, kur suvažiuodavo vietiniai augintojai, visi vieni kitus pažinojo, žinojo kas skaniausiai duoną kepą, o kieno grietinė geriausia, kodėl gi neatkūrus šių tradicijų?" - įsitikinę Guogiai.

    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis
    Voir plus Voir moins
    23 min
  • Kaip maisto kultūra ugdoma profesinio rengimo centre?

    Kaip maisto kultūra ugdoma profesinio rengimo centre?
    Jan 19 2025
    Lėto maisto kultūros laidose susiduriame su pamišusiais maisto kūrėjais, kurie nepaliaujamai laužo galvą mėgindami sukurti kokybišką, ekologišką, bet tuo pačiu ir įdomų bei skanų gaminį. Išmokti užauginti ir pagaminti gerą produktą, vėliau jį dar ir parduoti pragyvenant iš savo veiklos - didelis iššūkis. Tačiau juk turime mokymo įstaigas, kurios gauna didelį finansavimą, kad ugdytų specialistus, sugebančius auginti, gaminti bei vykdyti ūkinę veiklą. Kalbėdami su šios dienos pašnekovėmis nuolat svarstėme, kur maisto entuziastų ir akademinės bendruomenės atstovai galėtų susieiti ir dirbti išvien. Taigi, šiandien nusprendėme aplankyti mokyklą, kurioje ruošiami specialistai labai glaudžiai susiję su maisto auginimo ir gaminimo technologijomis.

    Vykome į Alantą, kur įsikūrusi viena pažangiausių Lietuvoje į žemės ūkį ir maisto gamybą orientuota technologijų ir verslo mokykla. Čia turėjome tikslą išsiaiškinti, kokia linkme juda profesinis mokymas Lietuvoje, maisto auginimo ir gamybos srityje. Su mumis kalbėjosi Alantos technologijų ir verslo mokyklos projektų vadovė Justina Levenauskienė, profesijos mokytoja Margarita Jankauskienė ir profesijos mokytoja ir ūkio administratorė Vida Šeikienė.

    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis
    Voir plus Voir moins
    24 min
  • Rankų darbo šokoladą Aukštaitijos kaime gaminantis Justinas: šokoladas neturi būti kartus

    Rankų darbo šokoladą Aukštaitijos kaime gaminantis Justinas: šokoladas neturi būti kartus
    Jan 12 2025
    Vienkiemyje prie Alantos įsikūręs tikrų tikriausias šokolado fabrikas. o tiksliau, kaip jo savininkas Justinas Duchovskis sako, - šokolado manufaktūra.

    Justino pažintis su šokoladu pradėjo jau daugiau nei prieš 10 metų. Dirbęs su keliais iškirtinio šokolado gamintojais, Justinas prieš keletą metų nusprendė išsikraustyti į kaimą ir atidarė nuosavą šokolado manufaktūrą „Beaningful". Nusprendęs sukurti savitą skonių ir kokybės standartą, jis nėrė į šokoladinius eksperimentus.

    Justinas apie šokoladą, atrodo, žino viską. Nuo šio gardumyno atsiradimo istorijos iki kakavos pupelių augimviečių specifikos. Su šokolado meistru aptarėme visą šokolado gaminimo procesą nuo pupelės iki plytelės. Svarbiausia, konditeris mums ne tik atsakė į klausimą kuo skiriasi tikras, kokybiškas šokoladas, nuo paprasto, pramoninio gaminio, bet ir leido skirtumą pajausti praktiškai, ragaujant šį kakavmedžio vaisių delikatesą.
    „Vaikystėje mus apgavo, kad juodasis šokoladas turi būti kartus“, - tvirtina Justinas, savo gaminamam šokoladui subtiliai suteikiantis nostalgiškų lietuviškų skonių - serbentų, medaus ir net grietinės natas

    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis
    Voir plus Voir moins
    24 min
  • Lėto maisto kultūra Lietuvoje Pauliaus ir Simonos akimis: gero maisto kūrėjai – menininkai

    Lėto maisto kultūra Lietuvoje Pauliaus ir Simonos akimis: gero maisto kūrėjai – menininkai
    Jan 5 2025
    Pirmoji 2025 metų „Lėto maisto kultūros“ laida - tarsi gyvatė, išsinėrusi iš pirmųjų savo metų Lietuvos radijuje odos, aptarė prabėgusių trisdešimties pokalbių maratoną. Praeitų metų laidų ciklas po kokybiško, ekologiško ir skanaus maisto pasaulį suteikė įdomias radijo kelionių patirtis ne tik klausytojams, bet ir sukrėtė laidos vedėjų Pauliaus ir Simonos pasaulėžiūrą. Todėl atsisveikindami su 2024 metais, jie nusprendė aptarti kurybinio proceso eigoje sukauptą patirtį.

    Šioje laidoje jos vedėjai Paulius Briedis ir Simona Ševčenkaitė aptarė, kaip kilo poreikis ir idėja kurti pokalbius lėto maisto temomis. Aptarė laidose skambėjusias temas ir kalbintus žmones. Pasakojo, kaip pašnekovų istorijos keitė vedėjų gyvenimą, kokius lėto maisto kūrėjų patarimus Paulius ir Simona pritaikė savo kasdienybėje.

    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis
    Voir plus Voir moins
    25 min
  • Dietologas Edvardas Grišinas: į maisto gamybą įdėję meilės jį vertinsim ir valgysim kitaip

    Dietologas Edvardas Grišinas: į maisto gamybą įdėję meilės jį vertinsim ir valgysim kitaip
    Dec 29 2024
    Šventės artėja į pabaigą, beliko uždėti paskutini akcentą - sutikti naujuosius metus taip, kaip norėtumėte, jog tęstųsi visi 2025 m. Prieš šaunant fejerverkus, puiki proga pagalvoti, kas praeitais metais buvo gerai, o ką norėtume pakeisti. Paskutinėje metų lėto maisto kultūros laidoje su dietologu Edvardu Grišinu kalbėjome apie maisto kultūrą ir ją lydinčius valgymo įpročius. Su Edvardu išsiaiškinome prie šventinio stalo kylančius iššūkius ir kas padėtų su jais tvarkytis. Gilinomės į valgymo kultūrą ir kaip ji veikia mūsų sprendimus. Aptarėme žinias, kurių prireiks šiuolaikinei visuomenei ieškant kelio sveikesnės mitybos link.
    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis
    Voir plus Voir moins
    24 min