Épisodes

  • Makrickas apie paskyrimą į kardinolo pareigas: buvo popiežiaus pasitikėjimas

    Makrickas apie paskyrimą į kardinolo pareigas: buvo popiežiaus pasitikėjimas
    Feb 18 2025
    Kaip popiežius argentinietis tapo toks palankus lietuviui kunigui? Kardinolas Rolandas Makrickas sako, turbūt todėl, kad įvykdė visas jam pavestas užduotis: ir tada, kai Vatikano valstybės sekretoriate tvarkė ekonominius ir diplomatinės tarnybos reikalus, ir kai atgaivino popiežiškąją Švč. Mergelės Marijos didžiąją baziliką Romoje. Prieš dvejus metus popiežiaus sprendimu tapęs tituliniu Tolentino arkivyskupu, vos po metų Rolandas Makrickas paskirtas kardinolu. Šiandien kardinolas rengiasi įvykdyti dar vieną popiežiaus Pranciškaus jam skirtą užduotį – pasirengti, o tada ir palaidoti Švč. Mergelės bazilikoje jį patį. Kardinolas sako, kapo vieta jau parengta, ir Šventajam Tėvui parodyta. Apie tai, kodėl jam teko garbė atidaryti bazilikos duris per Jubiliejinius metus, tą reiškia jam, tapus kardinolu, paskirta Šv. Eustachijaus bažnyčia ir kokia tikimybė turėti popiežių lietuvį, pokalbis su kardinolu Rolandu Makricku.

    Ved. Nemira Pumprickaitė
    Voir plus Voir moins
    43 min
  • Kovo 11-osios signataras Kumža: buvome laisvę paskelbęs barakas spygliuota tvora apjuostame lageryje

    Kovo 11-osios signataras Kumža: buvome laisvę paskelbęs barakas spygliuota tvora apjuostame lageryje
    Feb 11 2025
    Algirdas Kumža, nors 1990 m. ėjo į rinkimus kaip Sąjūdžio kandidatas, bet Sąjūdis palaikė ne jį, tačiau į Seimą pateko jis. Kad nepriklausomybė bus skelbiama iškart kitą dieną po Aukščiausiosios Tarybos pirmojo posėdžio, sako, mažai kas žinojo. Tiesa, balsavusiųjų prieš nebuvo, nors dauguma klausimų vienybės AT nebuvo, ji atsirasdavo tik tada, kai klausimai būdavo gyvybiškai svarbūs valstybei. Tos vienybės nebuvimas pirmiausia nuvedė į skirtingas posėdžių sales, o paskui ir į AT pasileidimą po dvejų metų darbo. Tačiau daugiau į parlamentą A. Kumža jau nesiekė patekti. O štai jo romanas su diplomatija, kaip jis pats vadina, galbūt ir būtų užsitęsęs, tačiau po ambasadoriaus kadencijos Ukrainoje daugiau pasiūlymo negavo. Pokalbis su Kovo 11-osios Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru Algirdu Kumža.
    Ved. Nemira Pumprickaitė
    Voir plus Voir moins
    47 min
  • Į Lietuvą sugrąžino „Tosca“. Pokalbis su vienu garsiausių sopranų Vida Miknevičiūte

    Į Lietuvą sugrąžino „Tosca“. Pokalbis su vienu garsiausių sopranų Vida Miknevičiūte
    Feb 4 2025
    Į Lietuvą Vida Miknevičiūtė sugrįžo vos kelioms dienoms, kai gavo pasiūlymą dainuoti Toscą LNOBT, nes šis vaidmuo buvo jau kurį laiką mintyse. Kartu su ja Vilniuje buvo dar dvi operos garsenybės, kurių reperturaruose Puccini „Tosca“ jau seniai – Jonathan Tetelman ir Bryn Terfel. Šis pokalbis įrašytas iki koncertinio operos atlikimo, nes ne tik įtemptas grafikas, bet ir mamos operacija darė įtaką Vidos Miknevičiūtės buvimui gimtinėje. Ji pasakojo apie savo šių metų planus, kuriuose – Berlynas, Hamburgas, Ciurchas ir debiutas JAV Santa Fė festivalyje. Visas solistės repertuaras išdėstytas iki 2029 metų, tačiau kitąmet mes vėl turėtume ją išgirsti Lietuvoje. Praėjusiais metais Vidos pasirodymas Bairoito festivalyje buvo vainikuotas sėkmės, o Hamburgo opera suteikė jai aukščiausią įvertinimą - Kammersangerin titulą. Pokalbis su vienu sėkmingiausių Lietuvos sopranų Vida Miknevičiūte.
    Ved. Nemira Pumprickaitė
    Voir plus Voir moins
    46 min
  • „Mamutų medžioklę“ prisiminusi Stonytė: ši legenda yra ir mano šeimos asmeninė tragedija

    „Mamutų medžioklę“ prisiminusi Stonytė: ši legenda yra ir mano šeimos asmeninė tragedija
    Jan 28 2025
    Studijuoti režisūrą ji rengėsi baigusi mokyklą, tačiau tais metais nerinko kurso. Tada ji įstojo į žurnalistiką, kaip sakė pati, trumpam, kad metai nepraeitų tuščiai, bet taip ir liko. Turėjo praeiti daug metų, ji jau turėjo antrą diplomą – ryšių su visuomene magistro, kai įstojo į kino krypties studijas Muzikos ir teatro akademijoje, o dabar jau visai netrukus baigs doktorantūros studijas. Aistė Stonytė pasakoja, kaip susipažino su režisieriumi Jonu Jurašu, kaip apsisprendė kurti „Mamutų medžioklę“ ir apie naująjį savo filmą, kurio herojus – nepaprastai talentingas, tragiško likimo fotografas Virgilijus Šonta. Ir atsargiai užsimena, kad neatmeta, jog ateityje imsis meninio filmo, kuriam galbūt parašys scenarijų, o temą diktuoja jos kurti televizijos dokumentiniai filmai apie Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką. Pokalbis su Aiste Stonyte.

    Ved. Nemira Pumprickaitė
    Voir plus Voir moins
    45 min
  • Dr. Vydas Dolinskas apie insignijų radimo reikšmę: Lietuvoje mes nemokame tuo džiaugtis

    Dr. Vydas Dolinskas apie insignijų radimo reikšmę: Lietuvoje mes nemokame tuo džiaugtis
    Jan 21 2025
    Sensacingu Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės įkapių insignijų, taip pat ir laidotuvių karūnų radimą Vilniaus arkikatedros požemiuose pavadino Europos šalių spauda, tačiau Lietuvoje daugiau dėmesio buvo skirta atradimo aplinkybėms. LDK Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas atskleidė, kad nuo 1985 metų buvo, kai buvo atrasta vienas iš dviejų paslėptų Katedros lobių dalis, buvo žinoma, kad yra ir antroji, tačiau surasta ji tik po kone 40-ies metų. Tai neįkainojamos vertės radinys, kuris buvo paslėptas 1939 metais. Radinys, A. Dolinsko vertinimu, surastas labai pavojingu metu, nes karas vyksta Ukrainoje, o Baltijos valstybės ir Lietuva visada yra Rusijos taikinys, ir šitos vertybės taip pat tapo Rusijos taikiniu, nes turi dvi savybes – yra neįkainojamos ir valstybingumo simbolis. Dabar, sako muziejaus direktorius, jau mes ir ateities kartos bus atsakingi už jų išsaugojimą. Apie Vytauto palaidojimo vietos atradimo galimybes ir tikrąją, galbūt „pereinamąją“ Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių karūną pokalbis su LDK Valdovų rūmų muziejaus generaliniu direktoriumi dr. Vydu Dolinsku.

    Ved. Nemira Pumprickaitė.
    Voir plus Voir moins
    44 min
  • Petniūnas apie rastus dokumentus: ir nustebau, ir nenustebau, kad niekas dėl jų nesikreipė

    Petniūnas apie rastus dokumentus: ir nustebau, ir nenustebau, kad niekas dėl jų nesikreipė
    Jan 14 2025
    A. Smetonos išrinkimą prezidentu ir A. Voldemaro vyriausybės darbo pradžią liudijantys dokumentai yra kolekcininko Ramučio Petniūno nuosavybė. Kodėl niekam iš valstybės institucijų jie neparūpo, juk tai tie reti dokumentai, kurie surasti, nes daugybė sunaikintų arba amžiams prarastų, atsakymas lieka atviras. Pats R. Petniūnas juos aptiko ieškodamas Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalo. Tebeieško toliau. Dokumentai – tik viena jo sukauptų vertybių dalis. Jo kolekcijos – tai ir nukryžiuotieji, kurie buvo eksponuoti pernai vykusiame Lietuvos sezone Prancūzijoje, daugybė tapybos darbų, baldų, skulptūrų, gintaro. Jo studijoje kabo Jonui Rustemui priskiriamas „Veneros gimimas“, kur Veneros prototipė – jo mylimoji, vėliau tapusi sutuoktine Ona Pučinskatė-Zeidlerienė, legendinės Vilniaus „Gulbės“ vaistinės savininko žmona, ir XVII a. datuojamas paveikslas, kuriame, tikėtina, Šv. Onos veidas – viena iš garsiausių Nesvyžiaus benediktinių vienuolyno viršininkių Kristina Eufemija Radvilaitė (1598–1658), LDK didžiojo kanclerio Albrechto Stanislovo Radvilos sesuo. O neseniai R. Petniūnas įsigijo Stelmužės dvarą, kur jau pradėjo kurti muziejų savo kolekcijoms.

    Ved. Nemira Pumprickaitė
    Voir plus Voir moins
    44 min
  • Apie šeimą, kurioje vien žurnalistai, ir dieną, kai tapo žinoma, pokalbis su Egle Bučelyte

    Apie šeimą, kurioje vien žurnalistai, ir dieną, kai tapo žinoma, pokalbis su Egle Bučelyte
    Jan 7 2025
    „Ir tada nebuvo vienybės, bet Lietuvą gynėm, ginsim ir dabar, nors esame labai susiskaldę“, – sako Eglė Bučelytė, sausio 13-ąją susidūrusi su desantininkais. Į klausimą, ar pakeitė ši diena jos gyvenimą, sako, taip, nes nuo tada ji tapo žinoma ir atpažįstama. Tačiau ir iki tos įsmintinos nakties, ir po jos E. Bučelytė dirba žurnalistinį darbą, ir kitąmet bus 40 metų, kai toje pačioje vietoje – LRT. Tačiau pradžia buvo ne „Panoramoje“, o Radijo programų išleidime, paskui „Panoramos“ reportere, „Vakaro žinių“, kurios populiarumu lenkė „Panoramą“, vedėja ir tik tada, jau po Sausio 13-osios, pradėjo vesti „Panoramą“. Ji nemėgsta atvirauti, bet šį tą papapaskojo apie savo sūnų, vyrą ir net atsakė į klausimą, ar šalia radosi žmogus po vyro mirties. Pokalbis su žurnaliste Egle Bučelyte.

    Ved. Nemira Pumprickaitė
    Voir plus Voir moins
    47 min
  • Nuo inžinieriaus per žurnalistiką iki diplomatijos vadovo. Pokalbis su Antanu Valioniu

    Nuo inžinieriaus per žurnalistiką iki diplomatijos vadovo. Pokalbis su Antanu Valioniu
    Dec 31 2024
    Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, turėdamas inžinieriaus diplomą, darė sėkmingą karjerą kompartijos organuose, tačiau atkūrus nepriklausomybę išvažiavo studijuoti į Varšuvą žurnalistikos, kur apsigynė disertaciją apie Lietuvos politikos virsmus, ir neilgai trukus tapo diplomatu. O dar po šešerių metų – užsienio reikalų ministru. Jaunystėje buvęs muzikantas, iki šių dienų A. Valionis kaupia vinilinių plokštelių kolekciją, kurioje jų jau apie 1000, iki šiol pamena, kaip su tėvu nusipirko pirmąją. Apie neformalių santykių reikšmę diplomatijoje, rusų autorius ir D. Trumpo sąjungą su E. Musku bei pretenzijas į Grenlandiją, Panamos kanalą ir siūlymą Kanadai tapti JAV valstija – pokalbis su buvusiu užsienio reikalų ministru Antanu Valioniu.

    Ved. Nemira Pumprickaitė
    Voir plus Voir moins
    43 min